Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Songaila Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perdavė 16 tomų baudžiamąją bylą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) grobstymo.

„Kiekvienais metais pareigūnai į valstybės biudžetą grąžina dideles dėl sukčiavimo prarastų lėšų sumas, kova su tokiais nusikaltimais yra vienas iš pagrindinių sunkmečio uždavinių prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms“, – sako generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Generalinės prokuratūros vadovo teigimu, mokesčių slėpimas ir pasikėsinimai į biudžeto lėšas sudaro didžiąją dalį sukčiavimo nusikaltimų, kurių pasekmes jaučia visi mokesčių mokėtojai, todėl tyrėjų ir prokurorų pareiga – saugoti bendrą visų šalies gyventojų turtą.

Šioje byloje kaltinimai dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų – apgaule įgytų daugiau kaip 144 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio – pareikšti trims bendrininkų grupės nariams, kurie kaltinami sukčiavimu (BK 182 str. 2 d.), dokumentų suklastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu (BK 300 str. 3 d.), apgaulingos buhalterijos tvarkymu (BK 222 str. 1 d.) bei neteisėtai veiklai nuslėpti skirtos bendrovės įsteigimu ir vadovavimu jai (BK 203 str. 2 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamieji praėjusių metų pradžioje Vilniuje registruotos įmonės vardu be įsigijimo dokumentų iš fizinių asmenų supirko juodojo metalo laužo už beveik 1 mln. litų (964,2 tūkst.). Siekdami išvengti privalomų sumokėti mokesčių ir suklastoję oficialius dokumentus, jie į nelegaliai veiklai įsteigtos įmonės apskaitą įtraukė supirktą juodojo metalo laužą. Tęsdami nusikalstamą veiką, vėliau įtariamieji juodojo metalo laužą pardavė kitiems šalies ūkio subjektams už 1,2 mln. litų. Tokiu būdu valstybės biudžetas neteko 144,6 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.

Kaip pažymėjo kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras T. Songaila, apgaulės mechanizmo išaiškinimo sudėtingumas pasireiškė tuo, jog tik panaudojus slaptas operatyvines priemones bei jų pagalba surinktus duomenis įtvirtinus baudžiamojo proceso priemonėmis, pavyko išaiškinti ir užkardyti šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujami Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai.

Šioje baudžiamojoje byloje 144,6 tūkst. litų civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė mokesčių inspekcija. Jam užtikrinti prokuroro nutarimu yra laikinai apribota pagrindinio įtariamojo nuosavybės teisė į 200 tūkst. litų vertės žemės sklypą.

Pagrindiniam nusikalstamos veikos organizatoriui skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008 m. kovą. Iš jo buvo atskirta ir į teismus perduota dar 11 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.) pareikšti 12 fizinių asmenų.

Bendrininkų grupuotės nariams už įvykdytas nusikalstamas veikas Baudžiamasis kodeksas numato aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

eikšmingu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pasiekimu laikytinas ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo paskelbtas nuosprendis žemę prestižiniame Vilniaus rajone bandžiusiems nusavinti asmenims. Bausmės sulaukė 45-erių metų vilnietis nusikalstamos grupės organizatorius A. S., 29-erių metų fiktyvios bendrovės direktorius M. Ž., 56-erių metų V. B. ir 33-ejų metų jos dukra A. B. bei 30-metis Vilniaus rajono gyventojas K. T. Minėti asmenys buvo kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė,

tel.: (8 5) 250 0906, 8 687 47705