Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo, iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl sukurtų tekstų ir dėl prašomos griežtesnės bausmės. Teismas dvigubai sugriežtino R. Žemaitaičiui bausmę.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad ne vienas, bet trys vienas po kito R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti sukurti tekstai pripažintini kaip šiurkščiai menkinantys Holokaustą. Juose politikas komunikuoja ne apie tikrus to meto faktus, bet apie išgalvotą įvykį – „lietuvių holokaustą“, nepagrįstai žydų partizanų veiksmus sutapatindamas su sistemingomis sovietų represijomis bei bandydamas įtikinti, kad prie lietuvių trėmimo ir naikinimo prisidėjo ir patys žydai.

Atsižvelgęs į R. Žemaitaičio pasisakymų tęstinumą ir sistemingumą (iš viso 7 epizodai), įvertinęs vartojamos retorikos agresyvumą, sąmoningą istorinių faktų iškraipymą, išskirtinį jo, kaip valstybės politiko, statusą ir šiais veiksmais padarytą tiesioginę žalą Lietuvos tarptautiniam prestižui bei valstybės saugumo interesams, Lietuvos apeliacinis teismui R. Žemaitaičiui už neapykantos kurstymą apygardos teismo paskirtą 5 tūkst. Eur baudą padidino iki 10 tūkst. Eur, o už Holokausto menkinimą užgauliu ir įžeidžiančiu būdu vietoje 4 tūkst. Eur paskyrė 9 tūkst. Eur baudą. Subendrinus šias bausmes, Apeliacinio teismo nuosprendžiu R. Žemaitaičiui paskirta dvigubai didesnė galutinė bausmė – 10 tūkst. Eur bauda.

Primintina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. priėmė nuosprendį, kuriuo R. Žemaitaitis buvo pripažintas kaltu dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.) bei dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo (pagal Baudžiamojo kodekso 170-2 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas politikui skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Išnagrinėjus šio nuosprendžio motyvus, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio 1 dalį R. Žemaitaičiui buvo pašalinti tęstinę nusikalstamą veiką sudarantys socialiniame tinkle „Facebook“ 2023 m. birželio 14 ir 15 dienomis paskelbti žydų tautos genocido (Holokausto) menkinimo epizodai ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat buvo prašoma sugriežtinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam skirtą bausmę ir skirti subendrintą 51 250 eurų baudą.

Prokuratūros vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Žemaitaitis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 170-2 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdyto žydų tautos genocido (Holokausto) menkinimo ‒ 2023 m. birželio 13 d. R. Žemaitaičio įrašo „Facebook“ socialiniame tinkle.

Seimo narys R. Žemaitaitis nuteistas už tai, kad 2023 metų gegužės 8, birželio 13, birželio 14 ir birželio 15 dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Būdamas valstybės politiku, Lietuvos Respublikos Seimo nariu R. Žemaitaitis viešai socialiniame tinkle paskelbtuose tekstuose siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, žydus kaip tautinę grupę kaltindamas, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net už ne žydų atliktus veiksmus.

Būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis 2023 m. gegužės 9-ąją Lietuvos Respublikos Seime vykusiame plenariniame posėdyje pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, jis gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.