Generalinėje prokuratūroje įvyko spaudos konferencija, kurios metu pakomentuotas rugpjūčio 1 d. Gaižiūnų poligone surasto bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvą aplinkybių tyrimas.

Kaip jau buvo pranešta, incidentas, kurio metu į Lietuvą įskrido bepilotis orlaivis, vėliau surastas Gaižiūnų poligone, yra tiriamas kaip atskiras epizodas didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

Spaudos konferenciją pradėjusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė pabrėžė, kad šį atvejį tiriančios institucijos gerai supranta visuomenės susirūpinimą dėl įvykio, todėl pateikė pradinius tyrimo rezultatus ir faktus.

Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia manyti, kad penktadienį Gaižiūnų poligone buvo surastas bepilotis orlaivis „Gerbera“. Siekiant užtikrinti žmonių saugumą, įvykio vietoje nedelsiant buvo sutelktos visos būtinos tokiais atvejais tarnybos. Į įvykio vietą taip pat nedelsiant išvyko Generalinės prokuratūros prokuroras, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Krašto apsaugos sistemos, Karinės žvalgybos ir kitų tarnybų pareigūnai.

Apžiūrėjus įrenginį buvo nustatyta, kad jis gabeno sprogstamąjį užtaisą, kurį Lietuvos kariuomenės specialistai sėkmingai neutralizavo įvykio vietoje. Nukenksminus sprogstamąjį užtaisą, skraidyklės dalys buvo išgabentos įvairiems specialistų tyrimams.

Viena iš pagrindinių tyrimo versijų – bepilotis orlaivis į Lietuvos teritoriją pateko atsitiktinai. Būtent todėl šis įvykis yra tiriamas ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, tačiau lygiagrečiai tikrinamos ir visos kitos versijos.

Padėkojusi Lietuvos žmonėms, kurie nedelsiant informavo tarnybas apie jų pastebėtą skraidyklę, fiksavo jos judėjimą ir pasidalino šiais įrašais, bei žurnalistams, kurie teikia visuomenei apie šį įvykį patikimą ir patikrintą informaciją, generalinė prokurorė priminė, kad pamatę ar kitaip susidūrę su kažkokiais nežinomais įrenginiais žmonės visų pirma galvotų apie savo saugumą ir kuo skubiau informuotų tarnybas Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad tokie incidentai kelia potencialią grėsmę saugumui Lietuvoje, įskaitant civilinį oro eismą, o dėl didėjančio Rusijos bepiločių orlaivių atakų Ukrainoje masto, panašūs incidentai – tikėtina, kartosis, bus potencialiai intensyvesni ir darantys tiesioginę žalą.

„Nors pagal turimus duomenis šiame etape neturime pagrindo manyti, kad dronas į Lietuvos teritoriją buvo paleistas tikslingai, privalome reaguoti ir kreipiamės į NATO Generalinį sekretorių, Šiaurės Atlanto tarybą ir Karinį komitetą informuodami apie įvykį, bei prašydami svarstyti šį klausimą ir papildomas priemones, tokias kaip papildomų pajėgumų dislokavimas ir kitas oro erdvės stiprinimas.

Tarp priemonių, kurias įgyvendiname – ir oro gynybos bataliono vieneto, aprūpinto artimojo nuotolio ginkluote, prie Baltarusijos dislokavimas, mobilių vienetų, skirtų realiu laiku naikinti bepiločių orlaivių keliamas grėsmes, blokuoti GPS ir kitas navigacijos sistemas, formavimas, galimas oro gynybos technikos perdislokavimas, papildomų priemonių įsigijimai“, – numatomas gynybos stiprinimo priemones vardijo ministrė D. Šakalienė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys informavo, kad drauge su krašto apsaugos ministre laišku kreipėsi į NATO Generalinį sekretorių Marką Ruttę, ragindami Aljansą Lietuvoje imtis papildomų priemonių Lietuvos oro erdvės saugumui užtikrinti. Ministras taip pat pabrėžė, kad apie incidentą informavo ES ir NATO sąjungininkus. K. Budrio teigimu, vieningas ir stiprus NATO atsakas į kylančias grėsmes yra labai svarbus užtikrinant viso Aljanso saugumo bei pasiunčiant aiškią žinutę priešams - NATO gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą tiek žemėje, tiek ore.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius spaudos konferencijos metu detalizavo, kad Gaižiūnų poligone buvo rasta apie 2 kilogramus sprogmenų, toks kiekis yra dešimtis kartų mažesnis, nei gali skraidinti į „Gerberą“ panašus bepilotis orlaivis „Shahed“. Štabo viršininkas taip pat pabrėžė, kad kelios dešimtys panašių incidentų jau yra fiksuoti ir kitose valstybėse, tačiau garantuotos apsaugos nuo tokio pobūdžio skraidyklių patekimo į oro erdvę nėra praktiškai niekur.

„Tokie atvejai, kai dronai fiksuojami, tačiau dėl techninių ar geografinių kliūčių lieka neidentifikuoti arba neprieinami neutralizavimui, nėra išskirtinai Lietuvos problema. Panašios situacijos pasitaiko ir visose su Ukraina besiribojančiose šalyse. Ten  fiksuoti dešimtys nukritusių bepiločių orlaivių. Dalis jų taip ir lieka nesurasti – dėl reljefo, miškų, pelkių ar ribotų paieškos galimybių. Tai yra karo Ukrainoje sukelta realybė“ – pabrėžė Karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius, taip pat išvardijęs ir oro gynybai sustiprinti skirtas priemones: oro gynybos bataliono vieneto dislokavimą arčiau sienos su Baltarusija, karinių ir civilinių institucijų koordinavimo stiprinimas bei kitas.

Ikiteisminiam tyrimui dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, pradėtam 2022 m. kovo 1 d., vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.