Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žurnalistinio tyrimo, kuriame buvo renkami ir viešai atskleisti duomenys apie fizinių asmenų bankų sąskaitose esančias lėšas ir bankinius pavedimus finansuojant politinę partiją „Nemuno aušra“.

Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate š. m. balandžio 24 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl, įtarta, šmeižimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir atskleidimo bei dėl tarnybos paslapties atskleidimo. Nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, Kastyčio Žuromsko ir S. M. pareiškimus, kuriuose buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2026 m. kovo mėn. jungtiniame žiniasklaidos priemonių LRT, „Delfi“, „15min“, „Redakcijos“ ir „Sienos“ tyrime surinktos ir visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos informacijos apie fizinių asmenų bankų sąskaitose esančias lėšas ir bankinius pavedimus finansuojant politinę partiją „Nemuno aušra“.

Įvertinus pareiškėjų pateiktus duomenis bei papildomai surinktą informaciją, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pripažinta, kad asmenų veiksmai nelaikyti tokio pavojingumo laipsnio, kad turėtų būti taikoma griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė (lot. ultima ratio).

Pareiškėjų Kastyčio Žuromsko ir S. M. skundus dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui ikiteisminio tyrimo teisėjas. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, galutine ir neskundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjų Kastyčio Žuromsko ir S. M. skundus, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nurodė, jog informacijos šaltinio paslaptis yra reikšmingas demokratinės valstybės principas, kuris padeda žurnalistams gauti visuomenei svarbios informacijos apie korupciją ir valdžios piktnaudžiavimus, teisinės informacijos šaltinio apsaugos garantijos leidžia žiniasklaidai užtikrinti pažeidžiamo informacijos šaltinio anonimiškumą ir įgyvendinti esminį spaudos, kaip „sargybinio“, vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Įvertinęs surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas vien siekiant patikrinti visus galimus informacijos turėtojus reikštų baudžiamojo proceso panaudojimą nežinomam žurnalistiniam šaltiniui ieškoti, nors tam nėra Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų išimtinių sąlygų.

Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas skundus, nutartyje sutiko su prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų motyvais, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl duomenų apie privatų pareiškėjų gyvenimą paviešinimo, atsižvelgtina į atskleistų duomenų kiekį, jų turinį ir siekiamą tikslą. Nagrinėjamu atveju atskleisti labai nedidelės apimties pareiškėjų privatūs duomenys, kurie susiję su nario mokesčio politinei partijai ,,Nemuno aušra“ mokėjimu, t. y. ta apimtimi, kiek reikšminga patenkinti visuomenės interesą žinoti politinės partijos finansavimo šaltinius. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad žurnalistų, atlikusių tyrimą ir paskelbusių aptariamą publikaciją, tikslas buvo visuomenei atskleisti galimus politinės partijos ,,Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus, o ne paskelbti pareiškėjų banko sąskaitos duomenis, atitinkamai nėra pagrindo įžvelgti tokioje veikoje ir subjektyviuosius aptariamų nusikaltimų požymius.

Teismas pažymėjo, kad medžiagoje surinkti duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad žurnalistų tikslas buvo viešinti duomenis apie asmenų privatų gyvenimą pramoginiais tikslais, siekiant sudominti skaitytojus apie kito asmens privatų gyvenimą. Taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog šią informaciją žurnalistai gavo privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju visuomenės viešasis interesas — gauti informaciją apie politinės partijos ,,Nemuno aušra“, kuri tuo laikotarpiu Seime turėjo 20 mandatų, buvo valdančiosios koalicijos dalis ir dalyvavo valstybei reikšmingų sprendimų priėmime, galimai padarytus partijos finansavimo pažeidimus, buvo teisėtas ir pagrįstas.