Generalinė prokuratūra nesutinka, kad Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pateikti klausimai LRT, kuriais siekiama pasitikslinti svarbius visuomenei LRT redakcinės politikos nuostatų aspektus, susijusius su slaptu informacijos rinkimu, kelia grėsmę žurnalistų laisvei.

Prokuratūros vertinimu, žurnalistų laisvė ir visuomenės interesai yra užtikrinami būtent tuomet, kai redakcinis žurnalistų veiklos reglamentavimas nekelia jokių abejonių dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams.   

Tyrimu, kuris Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo pradėtas prokuroro iniciatyva ir yra atliekamas nuo šių metų rugsėjo 18 d., siekiama įvertinti, ar  VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos direktoriaus 2026 m. gegužės 13 d. įsakymu patvirtintos Redakcinės politikos nuostatos, numatančios slaptą informacijos rinkimą, užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. garantuojamą žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą bei atitinka aktualių įstatymų, reglamentuojančių žiniasklaidos veiklą ir slaptą informacijos rinkimą, nuostatas.

Rašte, kuris Lietuvos televizijos ir radijo generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei buvo išsiųstas vakar, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras prašo suteikti informaciją atsakant į šiuos klausimus:

1. Kas ir kokia forma (el. paštu, specialia forma, tarnybiniu dokumentu ar kitu būdu) turi teisę kreiptis dėl leidimo atlikti slaptą vaizdo ir (ar) garso įrašymą? Jeigu yra nustatyta standartinė kreipimosi arba prašymo dėl slapto įrašymo forma, prašau pateikti.
2. Ar kreipimesi privaloma nurodyti: konkrečius asmenis, kuriuos ketinama įrašyti; aplinkybes, dėl kurių kyla įtarimai; turimusprima facie įrodymus; numatomą įrašymo vietą, laiką ir būdą; konkrečius veiksmus, kuriuos tikimasi užfiksuoti; viešąjį interesą, kuriuo grindžiamas slaptas įrašymas?
3. Ar yra nustatyti kriterijai arba metodika, pagal kuriuos vertinama, ar egzistuojaprima facie įrodymai, pagrindžiantys galimus neteisėtus ar nesąžiningus asmenų veiksmus; kaip praktiškai atskiriami „neteisėti“ ir „nesąžiningi“ veiksmai; ar LRT yra nustačiusi šių sąvokų apibrėžimus ar jų vertinimo kriterijus?
4. Ar vertinant slapto įrašymo būtinybę taip pat vertinama, ar informaciją galima gauti kitais, mažiau į asmens privatų gyvenimą ar kitas teises ir laisves ribojančiais būdais, ar vertinama planuojamo slapto įrašymo apimtis ir proporcingumas, t. y. ar fiksuojama tik tiek informacijos, kiek būtina konkrečiam viešajam interesui pagrįsti?
5. Kokiu būdu įforminamas atsakingo redaktoriaus sprendimas išduoti leidimą slaptam įrašymui? Jei yra numatyta standartinė leidimo forma, prašau pateikti.
6. Ar yra numatytas leidime privalomų nurodyti su slaptu įrašymu susijusių aplinkybių sąrašas (pvz., konkretus žurnalistas ar darbuotojas, kuriam leidžiama atlikti įrašymą; konkretus asmuo  asmenys, kuriuos leidžiama įrašyti; įrašymo tikslas; įrašymo laikas ar laikotarpis; įrašymo vieta; leidžiamas įrašymo būdas; leidimo galiojimo trukmė; aplinkybės, kuriomis leidimas turi būti nutrauktas ir kt.)
7. Ar leidimas gali būti duodamas žodžiu? Jei taip, kokia tvarka toks leidimas vėliau patvirtinamas ir užfiksuojamas?
8. Kas kontroliuoja, kad slaptas įrašymas neviršytų atsakingo redaktoriaus leidime nustatytų ribų?
9. Kokia forma ir per kokį terminą atsakingas redaktorius informuojamas apie slapto įrašymo rezultatus?
10. Kas, kokia forma ir per kokį terminą priima sprendimą, ar įtarimai dėl neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų pasitvirtino/nepasitvirtino?
11. Kas priima sprendimą dėl įrašo sunaikinimo įtarimams dėl neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų nepasitvirtinus ir kas yra atsakingas už įrašo sunaikinimą? Ar yra numatyta įrašo sunaikinimo procedūra? Kaip užtikrinama, kad įrašas būtų sunaikintas ne tik iš pagrindinės laikmenos, bet ir iš visų jo kopijų, atsarginių kopijų, debesijos, redakcinių sistemų, serverių ar kitų laikmenų, jeigu tokios kopijos sukuriamos?
12. Ar įrašo sunaikinimo faktas yra dokumentuojamas? Ar egzistuoja kontrolės mechanizmas, leidžiantis patikrinti, kad toks įrašas iš tikrųjų buvo sunaikintas ir vėliau nebuvo panaudotas?
13. Kiek laiko po slapto įrašymo gali būti saugomas pats įrašas, kol priimamas sprendimas dėl tolesniojo naudojimo arba sunaikinimo?
14. Kaip praktiškai užtikrinama Redakcinės politikos nuostatų 42 punkto nuostata, kad įtarimams nepasitvirtinus įrašas „negali būti naudojamas kitais tikslais“? Ar draudžiama tokį įrašą naudoti ne tik viešai skelbiant, bet ir vidiniam susipažinimui, archyvavimui, mokymams, žurnalistinei analizei ar kitais tikslais? Ar yra nustatyta, kas ir kokiomis aplinkybėmis turi teisę susipažinti su slaptu įrašu iki sprendimo dėl jo sunaikinimo priėmimo?
15. Ar LRT registruojami atvejai, kai buvo kreiptasi dėl leidimo slaptai įrašyti vaizdą ir (ar) garsą, nepriklausomai nuo to, ar leidimas buvo išduotas? Ar registruojami ir atvejai, kai leidimas buvo išduotas, tačiau slaptas įrašymas faktiškai nebuvo atliktas? Ar periodiškai atliekamas tokių atvejų vidaus auditas arba kita kontrolė, siekiant įvertinti, ar laikomasi Nuostatų 38-42 punktuose įtvirtintų reikalavimų?

 Tik gavus visus vertinimui būtinus duomenis bus priimtas sprendimas, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti įstatyme nustatytas viešojo intereso gynimo priemones.