Paukštiena prekiaujančių įmonių vadovo, vadybininkės ir dar 8 asmenų laukia teismas dėl galimai valstybei nesumokėto daugiau nei pusės milijono pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Asmenys kaltinami didelės vertės sukčiavimu, aplaidžiu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu bei antspaudo pagrobimu ir panaudojimu. 

 

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas.

 

Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dviem termiškai neapdorota paukštiena Kaune prekiavusioms įmonėms vadovavęs direktorius, veikdamas kartu su įmonių vadybininke, galėjo vengti valstybei mokėti PVM. Šie 2 asmenys jau buvo anksčiau teisti dėl finansinių nusikaltimų.

 

Įtariamasis direktorius neapdorotą paukštieną pirkdavo iš Lenkijos ūkių. Užsakymai būdavo pateikiami ne tik bendrininkams priklausančių įmonių vardu, bet ir dar dviejų bendrovių vardu, su kuriomis, įtariama, direktorius neturėjo jokių sąsajų ar teisės joms atstovauti.

 

Lenkijos ūkininkams užsakytą mėsą pristačius į Lietuvą, direktorius, įtariama, visus reikiamus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, tarptautinius krovinių vežimo važtaraščius, specifikacijas, pinigų priėmimo kvitus – pasirašydavo kaip savo įmonių direktorius ir kitų dviejų įmonių atstovas. Surinkti duomenys rodo, kad direktorius galimai neteisėtai įgijo dviejų bendrovių antspaudus ir juos sistemingai bei neteisėtai naudojo dokumentų tvirtinimui.

 

FNTT pareigūnai įtaria, kad už neapdorotą mėsą su tiekėjais būdavo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o pati mėsa be jokių apskaitos dokumentų būdavo parduodama Lietuvoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip galimai siekiant išvengti mokesčių valstybei.

 

Veikiant tokiu būdu per 2018-2019 metus bendrininkai galėjo įsigyti per 1,7 mln. kg neapdorotos paukštienos už beveik 2,5 mln. eurų. Prekybą vykdydami be apskaitos dokumentų, privalomą mokėti pardavimo PVM asmenys galimai perkėlė dviem į nusikalstamą schemą įtrauktoms bendrovėms, kurioms atstovauti direktorius neturėjo teisės. Skaičiuojama, kad veikiant pagal tokią schemą į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta per 0,5 mln. eurų PVM.

 

Direktorius kaltinamas didelės vertės sukčiavimu, antspaudo pagrobimu ir panaudojimu bei aplaidžiu apskaitos tvarkymu, vadybininkė kaltinama bendrininkavusi sukčiaujant. Tyrime įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti ir aštuoniems mėsą pirkusiems klientams, jie kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu.

 

Tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės įtariamųjų turtui – gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, kurie Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, nustatyta, kad šis turtas vertas daugiau nei 220 tūkst. eurų.

 

Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Už didelės vertės sukčiavimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už antspaudo pagrobimą ir panaudojimą, kai dėl to buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, o griežčiausia bausmė už aplaidų apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki dvejų metų.