Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros perduotą baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl 2024 m. gegužės 9 d. Vilniuje įvykdyto prekybos centro „Ikea“ padegimo, pripažino šį asmenį kaltu. Teismas skyrė kaltinamajam 5 metų laisvės atėmimą ir bausmę dėl atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo sumažino vienu trečdaliu – jam skirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaip jau buvo pranešta,  ikiteisminio tyrimo metu, sėkmingai bendradarbiaujant Generalinės prokuratūros prokurorams (toliau – ONKTD), Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Valstybės saugumo departamento bei užsienio valstybių pareigūnams, buvo gauti duomenys, kurių visuma leido detaliai rekonstruoti keliose valstybėse itin slaptai rengtų teroristinių išpuolių planavimo eigą, tikslias prekybos centro Vilniuje padegimo aplinkybes bei tame dalyvavusius asmenis.

Baudžiamosios bylos duomenimis, nurodytas nusikalstamas veikas, veikdamas Rusijos Federacijos karinių struktūrų ir saugumo tarnybų interesais, iš anksto sukurtoje teroristinėje grupėje, turėjusioje tikslą įvykdyti teroristinius nusikaltimus Lietuvoje ir Latvijoje, kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas atskirai, įvykdė tuo metu buvęs nepilnamečiu užsienio valstybės pilietis.

Bylos duomenimis, kaltinamasis, kuris sistemingai rinko specialias žinias bei įgijo specialių įgūdžių, būtinų teroristiniams nusikaltimams vykdyti, 2024 m. pavasarį atvyko į Lenkiją. Varšuvoje įvykusio slapto susitikimo metu jis bei dar vienas asmuo įsipareigojo už 10 000 eurų atlygį padegti bei susprogdinti prekybos centrus, esančius Lietuvoje bei Latvijoje. Šiais teroro aktais buvo siekiama stipriai įbauginti abiejų valstybių visuomenę, neteisėtai priversti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitas valstybes mažinti arba nutraukti paramos teikimą Ukrainos Respublikai, taip pat – destabilizuoti svarbiausias valstybės politines, ekonomines, socialines struktūras.

Surinkti duomenys leidžia teigti, kad planuodamas bei rengdamasis įgyvendinti teroristinius aktus kaltinamasis ne kartą lankėsi Lenkijoje bei Lietuvoje, rinko bei šifruoto ryšio kanalais perdavinėjo kitiems grupės nariams informaciją, svarbią planuojant teroro aktus, atsiskaitydavo už atliktas užduotis, analizavo ir būdamas vietoje ne kartą tikrino teroristinio akto įgyvendinimo galimybes bei atsitraukimo kelius, tikslingai keitė gyvenamąsias vietas, transporto priemones, naudojo itin konspiratyvius teroristiniams aktams skirtų medžiagų, kitų nusikaltimo įrankių ir priemonių perdavimo, įsigijimo, laikymo bei atsikratymo jais būdus, naudojosi viešose vietose įrengtomis slaptavietėmis.

Kaltinamasis, įgyvendindamas keletą mėnesių kruopščiai planuotą teroro aktą, gegužės 8 d. vakare atvyko į prekybos centrą „Ikea“ ir viename iš skyrių paslėpė padegamąjį mechanizmą su laiko užtaisu, kuris buvo aktyvuotas gegužės 9 d. apie 4 val. ryto. Nufilmavęs sukeltą gaisrą ir persiuntęs vaizdo įrašą, kaltinamasis kartu su kitu asmeniu, toliau vykdydami nurodymus, nedelsiant atsikratė likusių elektrinių uždegėjų, nusikaltimo vietoje vilkėtų drabužių, kitų smulkių daiktų bei tą pačią naktį išvyko iš anksto paruoštu automobiliu į Varšuvą, kur kaip atlygį už įvykdytą užduotį kaltinamasis gavo automobilį „BMW 530“.

Gegužės 13 d., toliau vykdydamas bendrininkų nurodymus, kaltinamasis grįžo į Lietuvą ir iš slaptavietės pasiėmęs priemones, skirtas dar vienam teroro aktui įgyvendinti, tą pačią dieną autobusu išvyko į Rygą. Tačiau nei Latvijos sostinės, nei planuotų nusikalstamų tikslų kaltinamasis nepasiekė – sėkmingai surengtos operacijos metu netoli Panevėžio jį sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras“ pareigūnai. Sulaikymo metu buvo rastos ir Rygoje planuotam teroro aktui surengti skirtos priemonės.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti itin detalūs duomenys apie šios teroristinės grupės naudotus komunikacijos kanalus, šifruoto ryšio priemones, pasirengimo teroristiniams išpuoliams etapus, kaltinamojo bei kitų asmenų atliktus veiksmus, daugiapakopes finansinės bei aprūpinimo nusikaltimo priemonėmis schemas, naudotas transporto priemones, kaltinamojo ir kitų asmenų apsigyvenimo Lietuvoje bei Lenkijoje vietas, nusikalstamoms veikoms skirtų priemonių perdavimui naudotas slaptavietes bei kitus duomenis. Nustatyta, kad per įslaptintus tarpininkus kaltinamasis bei kiti teroristinės grupės nariai gaudavo detalias instrukcijas bei specialių žinių, būtinų išpuoliams rengti bei įgyvendinti, finansavimą transporto priemonėms, kelionėms, pragyvenimo, apgyvendinimo, ryšio priemonių ir paslaugų išlaidoms bei kitoms reikmėms.

Ikiteisminį tyrimą, vadovaujamą Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorų, atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.