Lietuvos apeliacinis teismas atmetė trijų nuteistųjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį, iš dalies jį pakeičiant. Minėtu sprendimu A. K., A. Š., R. J. ir A. R. pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o A. K., R. J. bei A. R. – ir dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo.

Bylos duomenimis, R. J., būdamas bendrovės direktoriumi, o A. K., būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu ir akcininku, veikdami bendrininkų grupėje, 2014 metais tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatyta, kad R. J., A. K. ir A. Š. 2014 m. birželį – rugpjūtį įsigijo iš Vokietijos įmonių naftos produktų su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu, juos realizavo be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams. Dalį įsigytų naftos produktų asmenys realizavo panaudodami fiktyvius bendrovės dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), juose parodant, kad neva dalis įsigytų naftos produktų yra parduoti Rumunijos įmonei pritaikant nulinį PVM procentą. Pagal sąskaitas faktūras iš Vokietijos įmonės bendrovė už didesnę nei 230 tūkst. eurų sumą įsigijo 257,36 tonas naftos produktų, kuriuos produktus į Lietuvą atgabeno A. Š. vadovaujamos bendrovės vilkikai. Naftos produktus pardavus be jokių apskaitos dokumentų, fiktyvios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į įmonės apskaitą. Fiktyvių sąskaitų pagrindu neteisingi duomenys apie naftos produktų pardavimą buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir taip buvo išvengta PVM.

Nuteistieji R. J. ir A. K., siekdami išvengti mokesčių ir žinodami, kad pagal A. K. nurodymą buhalterė bendrovės vardu teiks VMI 2014 m. birželio–rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, kuriose bus įrašyti fiktyvūs duomenys apie prekių įsigijimą ir jų pardavimą PVM mokėtojams su nuliniu procentu, 2014 m. rugsėjo mėn. už 654 tūkst. eurų įsigijo naftos produktų, kuriuos įvežė į Lietuvos teritoriją. Tokiu būdu bendrovė, įsigijusi naftos produktų, nepateikusi jų pardavimą pateisinančių dokumentų ir produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, privalėjo paskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti į valstybės biudžetą daugiau nei 137 tūkst. eurų PVM, tačiau to nepadarė.

Be to, nustatyta, kad A. K., R. J. ir A. Š. nuo 2014 m. liepos iki spalio, pažeisdami nustatytą tvarką, pagal 81 PVM sąskaitą faktūrą įsigijo alyvos už 1 mln. 623 tūkst. eurų ir nesumokėjo daugiau nei 53 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Nuteistieji A. K. ir A. R., veikdami per kitą uždarąją akcinę bendrovę, apgaulingai tvarkė jos buhalterinę apskaitą, siekdami nuslėpti realią įmonės veiklą ir sudaryti kliūtis nustatyti jos finansinę padėtį. Jie taip pat organizavo neapskaitytą naftos produktų importą ir pardavimą, teikė neteisingus duomenis mokesčių administratoriui ir taip išvengė daugiau nei 831 tūkst. eurų PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Nustatyta, kad A. R., A. K. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupėje per šią bendrovę, neteisėtai įsigijo, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamą dyzeliną, pažeisdami akcizų apskaitos ir deklaravimo tvarką. Dėl šių veiksmų jie išvengė beveik 31 tūkst. eurų akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš esmės nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė, palikdamas galioti iš dalies pakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendį. Teismas A. K. skyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o R. J. – 2 metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. A. Š. skirta 22 tūkst. 707 eurų bauda, o A. R. beveik 17 tūkst. eurų bauda. Taip pat buvo iš dalies tenkinti VMI pareikšti civiliniai ieškiniai ir iš A. K. bei R. J. solidariai priteista daugiau nei 571 tūkst. eurų PVM, iš A. K. ir A. R. solidariai priteista daugiau nei 831 tūkst. eurų PVM, iš A. K., A. R., A. Š. solidariai priteista beveik 31 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Valstybinį kaltinimą Lietuvos apeliaciniame teisme palaikė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo iš karto, tačiau dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.