Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruotos 77 tūkst. 669 nusikalstamos veikos, t. y. 6,7 proc. mažiau nei 2009 m., ištirtos – 36 tūkst. 96 nusikalstamos veikos – 46,5 proc. Taigi 100 tūkstančių šalies gyventojų vidutiniškai teko 2 tūkst. 359 nusikalstamos veikos ir t. y. 5,4 proc. mažiau nei 2009 m.
„Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius pastebimai sumažėjo Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, atitinkamai 12 ir 8 proc., tačiau padidėjo Marijampolės ir Alytaus apskrityse – 4 proc. ir 3 proc.“, – išplėstinės Kolegijos dalyviams, apžvelgdamas praėjusių metų statistiką, sakė generalinis prokuroras Darius Valys.
Praėjusiais metais mažiau užregistruota tokių nusikalstamų veikų, kaip: prekyba žmonėmis (52 proc.), plėšimai (19 proc.), nužudymai (16 proc.), vagystės (7 proc.), sukčiavimai (6 proc.), tačiau padaugėjo tokių nusikalstamų veikų, kaip: nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas (185 proc.), nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai (72 proc.), išžaginimai (30 proc.), kontrabanda (30 proc.), seksualinis prievartavimas (21 proc.), neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas (18 proc.), automobilių vagystės (10 proc.), kyšininkavimas (9 proc.).
2010 m. užregistruota 217 nužudymų. Lyginant su 2009 m., nužudymų skaičius Lietuvoje sumažėjo 16 proc., toks rodiklis buvęs tik 1990 m.
Generalinėje prokuratūroje susirinkusiems Kolegijos nariams pristatyta statistika, jog nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 3 tūkst. 19 nepilnamečių, t. y. 6 proc. mažiau nei 2009 m. Daugiausiai, net 37 proc. nepilnamečių nukentėjo nuo nusikalstamų veikų nuosavybei: plėšimų, vagysčių ir pan., dar 26 proc. nepilnamečių nukentėjo nuo nusikaltimų žmogaus sveikatai.
2010-aisiais 70 proc. ikiteisminių tyrimų truko iki šešių mėnesių, 16 proc. tyrimų truko iki dvylikos mėnesių, 9 proc. – iki dvejų metų, o 5 proc. tyrimų truko ilgiau nei dvejus metus. Ikiteisminių tyrimų trukmė iš esmės buvo panaši ir 2009 m. Praėjusių metų spalio 1 dieną įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos reglamentavo ikiteisminio tyrimo terminus, todėl šiais metais galima tikėtis trumpesnio ikiteisminio tyrimo trukmės vidurkio.
2010 m. teismams perduotos 16 tūkst. 479 baudžiamosios bylos (2 proc. daugiau nei 2009 m.) dėl 34 tūkst. 87 nusikalstamų veikų (1 proc. daugiau nei 2009 m.).
Pirmosios instancijos teismuose dalyvaujant prokurorams 2010 m. išnagrinėtos 15 tūkst. 298 baudžiamosios bylos (5,6 proc. daugiau nei 2009 m.) dėl 19 tūkst. 999 asmenų (8 proc. daugiau nei 2009 m.). Išteisinta 1,1 proc. (227) teismui perduotų asmenų (2009 m. – 0,7 proc.).
2010 m. prokurorai padavė 657 apeliacinius skundus dėl 872 asmenų (14,8 proc. daugiau nei 2009 m.) ir 96 kasacinius skundus dėl 141 asmens (7,2 proc. mažiau nei 2009 m.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. išnagrinėjo prokurorų skundus dėl 123 asmenų, iš jų dėl 76 asmenų (62 proc.) prokurorų kasacinius skundus patenkino.
2010 m. prokurorai su 787 teisinės pagalbos prašymais kreipėsi į užsienio valstybes (13 proc. daugiau nei 2009 m.), patys vykdė 618 iš kitų valstybių gautų prašymų (8 proc. daugiau nei 2009 m.), išdavė 291 Europos arešto orderį (38 proc. daugiau nei 2009 m.), perdavė 60 asmenų pagal kitų Europos Sąjungos valstybių išduotus Europos arešto orderius (62 proc. daugiau nei 2009 m.). Akivaizdu, kad tarptautinės teisinės pagalbos procesai tampa vis intensyvesni.
2010-aisiais vienam prokurorui teko 105 bylos
Pagrindinis prokurorų veiklos vykdant baudžiamąjį persekiojimą ikiteisminio tyrimo metu efektyvumo rodiklis – ištirtų nusikalstamų veikų ir baigtų bylų skaičius, tenkantis vienam prokurorui. 2010 m. 838 Lietuvos Respublikos prokurorai ištyrė 36 tūkst. 138 nusikalstamas veikas. Vienam prokurorui, kaip ir 2009 m., per metus teko vidutiniškai 43 ištirtos nusikalstamos veikos. Praėjusiais metais baigti 88 tūkst. 136 ikiteisminiai tyrimai arba, kaip ir 2009 m., vienam prokurorui per metus teko vidutiniškai 105 bylos.
Strateginiame prokuratūros veiklos plane pirmą kartą buvo numatytas naujas vertinimo kriterijus – nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo užtikrinimas. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 m. nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos suma siekė apie 164 mln. litų. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji savanoriškai atlygino 13 mln. litų žalos, surasta pagrobto turto už 12,7 mln. litų, paimta turto, kurio vertė 9,7 mln. litų, prokurorų nutarimais apribota nuosavybės teisė į įtariamų asmenų turtą už 23,2 mln. litų. Iš viso užtikrintas žalos atlyginimas už 59,2 mln. litų arba 36 proc. bendros nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos sumos.
Gindami viešąjį interesą prokurorai 2010 m. teismams pateikė 1 tūkst. 115 procesinių dokumentų – ieškinių, pareiškimų, prašymų (24 proc. mažiau nei 2009 m.). Bendra šių dokumentų reikalavimų suma sudarė 69 mln. litų (9 proc. mažiau nei 2009 m.). Ginant valstybės interesus pateikti 343 procesiniai dokumentai (51 proc. mažiau nei 2009 m.), tačiau šios kategorijos procesinių dokumentų reikalavimų suma sudarė 667 mln. litų (46 proc. daugiau nei 2009 m.). Ginant vaikų teises ir teisėtus interesus pateikti 353 procesiniai dokumentai (7 proc. daugiau nei 2009 m.).
Mažesnį procesinių dokumentų valstybės interesais skaičių lėmė mažesnis teisiniu požiūriu nesudėtingų ir visuomenei mažiau aktualių ieškinių skaičius ginant Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interesus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interesus dėl nusikalstama veika patirtų gydymo išlaidų ir nedarbingumo pašalpų priteisimo. Šios institucijos vis aktyviau vykdo savo pareigas ir pačios reiškia tokius ieškinius.
Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Žemaitytė,
tel.: (8 5) 250 0916, 8 618 13732
| Cituodami pranešimus nurodykite informacijos šaltinį |
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius, tel.: (8 5) 250 0916, 8 618 13732
Cituodami pranešimus nurodykite informacijos šaltinį |
...