Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta viena iš pagrindinių asmens teisių – asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Prokuroro teisė kreiptis į teismą, ginant asmens interesus, yra išimtis ir visada sietina su viešojo intereso pažeidimu. Prokuroras civilinio ar administracinio proceso tvarka kreipiasi į teismą, kai nustato teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras, nustatęs tam teisinį pagrindą, asmens interesus gina visais atvejais, kurie numatyti Civiliniame kodekse (toliau – CK) ar Civilinio proceso kodekse (pvz., CK 1.85, 2.10, 2. 114, 3.32, 3.39, 3.182, 3.263, CPK 449, 454, 494, 538 ir kitais CK bei CPK numatytais atvejais), ir tik išimtinais atvejais, kai asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimas sutampa su viešojo intereso pažeidimu.

Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines ir administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sąvokos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne (išskyrus CK ir CPK numatytus atvejus. Šiais atvejais viešojo intereso pažeidimas preziumuojamas). Prokurorui kreipusis į teismą, siekiant apginti galimai pažeistą viešąjį interesą, galutinį sprendimą ar pažeistas, ar ne viešasis interesas priima bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą, prašymą nagrinėjantis teismas.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, be prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, numatyti ir kiti prokuroro įgaliojimai. Prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą, turi teisę: kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą.

Nuo 1998 metų iki 2012 metų prokuratūros pertvarkos šią prokuratūros funkciją skirtinga apimtimi vykdė Generalinės, apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorai. Ilgametės prokurorų praktikos šioje srityje analizė leido padaryti išvadą, kad efektyvus viešojo intereso gynimas reikalauja vis aukštesnės prokurorų kvalifikacijos taikant įstatymus. Dėl to buvo įvykdyta 2012 m. vasario 14 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-63 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-2014 metu strateginio veiklos plano ir programos „Kova su nusikalstamumu. Teisingumo ir teisėtumo įgyvendinimas“ aprašymo patvirtinimo“ patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-2014 metų strateginiame veiklos plane numatyta prokuratūros sistemos pertvarka į dviejų pakopų prokuratūrą – Generalinę prokuratūrą ir apygardų prokuratūras. Pertvarkos tikslas - prokurorai jiems įstatymu numatytas funkcija galės įgyvendinti specializuotuose padaliniuose, tame tarpe ir viešojo intereso gynimo srityje, koncentruojant viešojo intereso gynimo funkcijos įgyvendinimą apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriuose.

Kompetenciją tarp Generalinės prokuratūros ir apygardų specializuotų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorų apibrėžia Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 (2014-12-30 įsakymo Nr. I-290 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai:

ypatingais atvejais nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus, prašymus, skundus arba atlieka prokuroro inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir priima dėl jų sprendimus; vykdydami aukštesniojo prokuroro funkcijas, nagrinėja asmenų skundus dėl apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą;

analizuoja, apibendrina prokurorų ir teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, rengia rekomendacijas, apibendrinimus, aiškinamuosius raštus.

Apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai:

nagrinėja apygardos prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus, prašymus, skundus arba atlieka prokuroro inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo (pvz. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, dėl pripažinimo neveiksniu, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl globos ir rūpybos nustatymo, tam tikrais atvejais dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ar jos nutraukimo, dėl juridinio asmens neteisėto įsteigimo  ir pan.) ir priima dėl jų sprendimus;

nagrinėja asmenų skundus, prašymus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, sankcionuoja jų iškeldinimą arba priima nutarimą atsisakyti išduoti sankciją;

apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus vyriausiasis prokuroras, vykdydamas aukštesniojo prokuroro funkcijas, nagrinėja asmenų skundus dėl apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. I-205 patvirtintais Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nuostatais, apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriai - Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. I-277 patvirtirtintais apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių nuostatais.