Visuotinių žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais. Iš nieko negali būti atimama jo nuosavybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje taip pat nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Tačiau, kad ir kiek pastangų būtų dedama apsaugoti nuosavybę, turtinio nusikalstamumo mastai vis dar išlieka stulbinančiai dideli. Lietuvoje turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, ypatingai vagystės ir plėšimai, visuomet sudarė didžiausią visų registruotų nusikalstamų veikų dalį.

Nusikalstamos veikos nuosavybei gali būti suprantamos kaip tokios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos veikos, kuriomis kėsinamasi į asmens, valdančio turtą pagal įstatymus, teisę valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ar juo disponuoti. Tačiau pažymėtina, kad asmuo valdydamas, naudodamas nuosavybės teisės objektą ar juo disponuodamas turi nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Turtinės nusikalstamos veikos iš esmės pasižymi tuo, kad jas darant yra pagrobiamas, pasisavinamas ar užvaldomas svetimas turtas arba kitokiu būdu padaroma turtinė žala. Teismų praktikoje svetimu turtu pripažįstami daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui ir yra jam svetimi.

Nusikalstamos veikos nuosavybei gali būti skirstomos į:

• nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamu praturtėjimu (vagystė, plėšimas, sukčiavimas, radinio pasisavinimas ir kt.);
• nusikalstamos veikos, nesusijusios su nusikalstamu praturtėjimu, bet darančios materialinę žalą (turto iššvaistymas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kt.).

Teisės aktai :

1.  Lietuvos Respublikos Konstitucija
2.  Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
3.  Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas