Kriminalinė žvalgyba - tai kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka.

Kriminalinės žvalgybos objektai – galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys.

Kriminalinę žvalgybą Lietuvos Respublikoje vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgalioti kriminalinės žvalgybos subjektai. Pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos yra:

• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos;
• Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;
• Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Specialiųjų tyrimų tarnyba;
• Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir pareigas taip pat turi Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, kai jų padaliniai atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Prokurorai Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, sankcionuodami kriminalinės žvalgybos veiksmus (nusikalstamos veikos imitavimą, kontroliuojamą gabenimą, sekimą) bei kreipdamiesi į teismą dėl kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės,  slapto pateikimo į asmens būstą ir pa.). Taip pat prokurorai įstatymo nustatyta tvarka koordinuoja kriminalinės žvalgybos veiksmus. Šią kontrolės ir koordinavimo funkciją vykdo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įgalioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento ir apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai bei apygardų prokuratūrų ONKT skyrių prokurorai.

Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir pareigas, gali šiuos veiksmus apskųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui. Šis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą baudžiamajame procese reglamentuoja Rekomendacijos dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese. Kriminalinės žvalgybos informacija, prokurorui sutikus,  kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovu sprendimu gali būti panaudojama tiriant drausminius ar tarnybinius nusižengimus.

Be kriminalinės žvalgybos subjektų Lietuvoje veikia žvalgybos institucijos. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolės prokurorai neatlieka.

Teisinė informacija:

• Kriminalinės žvalgybos įstatymas
• Žvalgybos įstatymas
• Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas
• Vyriausybės nutarimas „Dėl Kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo“
• Rekomendacijos dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese