Nekontroliuojamas šešėlinės ekonomikos plitimas, neigiamai veikiantis šalies ekonominį ir politinį gyvenimą, kelia didelę grėsmę valstybei ir visuomenei. Finansinių nusikalstamų veikų gausėja, vis dažniau jos tampa tarptautinėmis, o jų įvykdymo būdai – vis sudėtingėja. „Šešėlinė ekonomika“ laikomi procesai, kuriais daromas neigiamas poveikis valstybės mokestinėms pajamoms ir apimantys priešingas teisei veikas, kuriomis vengiama mokestinių prievolių ar siekiama kitokios neteisėtos mokestinės naudos. Didžiausią žalą darančios šešėlinės ekonomikos sudėtinės dalys:

• akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir nelegali apyvarta;
• neregistruotos ekonominės veiklos vykdymas ir/ar vengimas apskaityti pajamas ir nelegalus darbas.

Nestabili Lietuvos ekonominė padėtis, aukštas nedarbo lygis sudaro prielaidas šešėlinei ekonomikai augti ir nusikalstamų veikų, kitų finansų sistemos teisės pažeidimų skaičiui didėti. Ekonominėmis ir finansinėmis nusikalstamomis veikomis padaroma didelė žala asmenų nuosavybei, turtinėms teisėms bei interesams, taip pat valstybės ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai. Ekonominėms–finansinėms nusikalstamoms veikoms priskiriami pinigų plovimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, netikrų pinigų gamyba ir realizavimas, kontrabanda, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Ekonomines–finansines nusikalstamas veikas galima būtų skirstyti į:

• nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams;
• nusikaltimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei;
• nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai;
• nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai.

Siekiant užtikrinti sklandų ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų, tiriančių (kontroliuojančių tyrimą) ekonominės bei finansinės veiklos pažeidimus ir nusikaltimus, kuriais daroma žala valstybei, bendradarbiavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra sudaryta Nuolatinė komisija valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti, kurios veikloje dalyvauja ir Generalinės prokuratūros atstovas.

Teisės aktai :

• Direktyva „ Dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“ 
• Konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos arešto bei konfiskavimo
• Lietuvos Respublikos Konstitucija
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas;
• Rekomendacijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ikiteisminio tyrimo
• Rekomendacijos dėl finansų tyrimo;
• Rekomendacijos dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo