Projektas „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“

Projekto koordinatorius – Vidaus reikalų ministerija, partneriai: Generalinė prokuratūra ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės 2014–2020 m. programą finansuojamas projektas skirtas spręsti problemoms, kurias ne vienerius metus kelia nevyriausybinės organizacijos. Tai didelis neapykantos nusikaltimų latentiškumas, dažni nepranešimo apie neapykantos kurstymą atvejai, taip pat  nepakankami policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų gebėjimai atpažinti priešiškumo ar neapykantos motyvą ir tinkamai taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Projektu siekiama:

- užtikrinti veiksmingą atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymą;

- pagerinti kompetentingų institucijų supratimą ir žinias apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų poveikį bendruomenėms, taip pat pažeidžiamų bendruomenių poreikius ir lūkesčius;

- spręsti nepranešimo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalba problemą;
- intensyvinti kovą su neapykantos kurstymu internete.

Pagrindinės projekto veiklos skirtos trims sritims: teisėsaugos institucijų ir teismų gebėjimų stiprinimui, pasitikėjimo tarp valdžios institucijų ir pažeidžiamų bendruomenių didinimui, taip pat gebėjimų pranešti apie neapykantą kurstančias kalbas stiprinimui.

Įgyvendinant projektą, numatoma atlikti baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo atvejų analizę, kurios tikslas – nustatyti teisėsaugos institucijų ir teismų veiklos trūkumus tiriant neapykantos nusikaltimus bei neapykantos kurstymo atvejus ir taikant už juos baudžiamąją atsakomybę bei parengti pasiūlymus dėl šios veiklos tobulinimo.

Remiantis analizės rezultatais ir išvadomis, planuojama atnaujinti 2009 m. generalinio prokuroro patvirtintas metodines rekomendacijas policijos pareigūnams ir prokurorams. Vėliau bus surengti bendri policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų mokymai (5 didžiuosiuose miestuose, iš viso 17 renginių, virš 300 pareigūnų).

Siekiant didinti pažeidžiamų bendruomenių pasitikėjimą valstybės institucijomis, pirmiausia bus atliktas kokybinis pažeidžiamų bendruomenių tyrimas. Tyrimu bus siekiama įvertinti bendruomenių pažeidžiamumo pobūdį, neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų poveikį bendruomenėms, neapykantos nusikaltimų latentiškumo lygį, taip pat nustatyti nesikreipimo į teisėsaugą priežastis, bendruomenių poreikius dėl jų apsaugos nuo neapykantos nusikaltimų ir paramos nusikaltimų aukoms.

Remiantis tyrimo rezultatais bus parengti pasiūlymai valstybės institucijoms ir įstaigoms dėl bendruomenių poreikių dėl jų apsaugos nuo neapykantos nusikaltimų ir paramos nusikaltimų aukoms tenkinimo. Stiprinant teisėsaugos institucijų ir pažeidžiamų bendruomenių ryšius, planuojama 5 didžiuosiuose miestuose surengti apskritojo stalo diskusijas, kuriose vietos policijos pareigūnai ir prokurorai su pažeidžiamų bendruomenių atstovais aptartų bendradarbiavimo problemas, poreikius ir galimybes.

Remiantis tiek minėto kokybinio tyrimo, tiek apskritojo stalo diskusijų rezultatais, teisėsaugos institucijoms bus parengtos praktinės rekomendacijos dėl bendradarbiavimo su pažeidžiamomis bendruomenėmis.

Stiprinant kovą su neapykantos kurstymu internete Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) sukurs ir įdiegs informacines technologijas, skirtas pranešimams apie neapykantą kurstančias kalbas internete. Taip pat, didžiausiuose Lietuvos interneto portaluose bus vykdoma informacinė kompanija, skirta padėti visuomenei atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir pranešti apie jas kompetentingoms institucijoms. Lietuvos savivaldybėse planuojama surengti 10 seminarų, kuriuose ŽEIT atstovai aiškins apie neapykantą kurstančios kalbos ir saviraiškos laisvės santykį, neapykantą kurstančių kalbų poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras Projekto biudžetas – 286 tūkst. eurų, iš kurių Lietuvos indėlis sudaro 20 proc., t. y. 57 tūkst. eurų.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014–2020)